„Šlovės laboratorijos“ dalyviams: suklydę nebijokite iš savęs pasijuokti

2015-04-16

Vakar Vilniaus universiteto Senato salėje vyko tarptautinio mokslo komunikacijos konkurso „Šlovės laboratorija“ (angl. „FameLab“) informacinė diena. E. Kurausko nuotraukaVakar Vilniaus universiteto Senato salėje vyko tarptautinio mokslo komunikacijos konkurso „Šlovės laboratorija“ (angl. „FameLab“) informacinė diena. Britų tarybos atstovė ir šio projekto vadovė Danguolė Kiznienė pristatė pagrindines konkurso taisykles ir vertinimo kriterijus, ankstesnių konkursų nugalėtojai pasidalijo patirtimi, o aktorius Andrius Žebrauskas papasakojo, kaip, pasitelkus truputį improvizacijos, išsivaduoti iš baimės suklysti.

„Šlovės laboratorijoje“ sudaroma galimybė įgyti pagrindinius komunikacijos įgūdžius: viešai kalbėti, bendrauti su žurnalistais. Kai iškyla kokia kontroversija, žiniasklaidos atstovai į mokslininkus kreipiasi kaip į didžiausią autoritetą“, – susitikimą pradėjo D. Kiznienė.

Nugalėtojai susirinkusiesiems patarė, kaip efektyviai pasiruošti atrankoms. 2013 m. laimėtoja Violeta Bartuškienė pabrėžė, kad svarbiausia iškristalizuoti pagrindinius dalykus. „Negalima pereiti į populizmą, pridėti per daug nereikšmingos informacijos. Taip pat padeda pokalbiai su vaikais. Mano aplinkoje jų trūko, teko ieškoti kitų žmonių. Daug pasakojau savo šeimos nariams, ypač vyrui, kuris yra inžinierius. Jam viskas turi būti labai aiškiai sudėliota. Visiškai su ta sritimi nesusiję asmenys yra pirmieji jūsų pagalbininkai“, – sakė ji.

2014 m. nugalėtojas Marius Polianskis pabrėžė, kad kalbėtojas turi išlikti savimi. „Reikia nekartoti kitų žmonių. Žinoma, smalsu pasižiūrėti, ką jie darė, tačiau svarbu parodyti save. Įdomu, ką jūs pasakysite savaip“, – teigė jis. Jam pritarė ir geriausias 2011 m. „Šlovės laboratorijos“ pranešėjas Justas Stašionis. „Surasti save ant scenos turite patys. Deja, ten būti privalėsite. Tad tiesiog jauskitės jaukiai“, – mokė buvęs konkurso dalyvis.

Paklausti, kodėl verta dalyvauti šiame konkurse, „Šlovės laboratorijos“ nugalėtojai sutarė, kad tai puiki proga pristatyti save pasauliui. Be to, įgytos mokslo komunikacijos pamokos pravers ne vienoje gyvenimo srityje. „Tai gali būti mokslinio darbo gynimas, interviu davimas, galbūt norėsite kam nors patraukliai pristatyti savo idėją, prašysite finansavimo – bet kokiu atveju panaudosite įgytas žinias“, – įsitikinusi V. Bartuškienė. Anot jos, naudinga ir konstruktyvi teisėjų kritika.

„Tai puiki galimybė į savo CV įsirašyti labai gerą eilutę. Be to, susipažinsite su daugybe įvairių žmonių. Juk niekada nežinai, kada šios pažintys pravers gyvenime. Mokslas dabar labai tarpdiscipliniškas“, – mano M. Polianskis.

2014 m. publikos simpatijas pelniusi Vilija Musneckytė tiki, kad jei mokslininkas nesugeba savo veiklos paaiškinti paprastai, jis iš viso nemoka to padaryti. „Nagrinėjame labai sudėtingus procesus, esame į juos įnikę ir atrodo, kad visiems viskas aišku, bet taip nėra. Kai galvoje vien mokslas, nebemoki paprastai prieiti prie žmogaus“, – tvirtino ji.

„Jei ne jūs, tai niekas kitas. Baisi tiesa, bet jūsų kolegos neateis, pažįstami turbūt irgi neišdrįs kalbėti, o jūs iš tikro galite tai padaryti“, – būtinybę apie mokslą pasakoti paprastai išskyrė J. Stašionis.

A. Žebrauskas jaunuosius mokslininkus drąsino teigdamas, kad viską, ko reikia viešam kalbėjimui, jie turi. „Yra daug viešo kalbėjimo technikų, tačiau nėra reikalo jų daug mokytis. Vienas senas vilkas, viešąjį kalbėjimą dėstęs daugiau nei dvidešimt metų, rašė, kad, pirma, nėra teisingo būdo kalbėti, antra, geri kalbėtojai nesilaiko taisyklių, trečia, svarbiausia autentiškumas, ketvirta, jūs jau žinote, kaip tą reikia daryti“, – perpasakojo jis.

Anot aktoriaus, vienas didžiausių stabdžių – auditorijos baimė. Jis išskyrė keturis dalykus, padedančius su ja susidoroti. Svarbu suprasti, kad nesi tobulas ir turi teisę klysti. Suklydus reikia pripažinti, kad suklydai, ir sakyti kalbą toliau. Apsikvailinus būtina pirmam iš savęs pasijuokti ir visada išlikti geros nuotaikos. „Kai šiuos dalykus turite savyje, o ne ant popieriaus, mažėja baimė viešai susimauti“, – apibendrino A. Žebrauskas.

Konkurso dalyvių registracija vyksta iki balandžio 22 d. Registruotis galima čia. Studentai ir jaunieji mokslininkai, gyvenantys ne Lietuvoje ar dėl kitų geografinių apribojimų negalintys atvykti į konkurso atrankas Vilniuje (balandžio 23 d.) ir Kaune (balandžio 24 d.), gali atsiųsti savo kalbą vaizdo įrašu adresu famelab2015@cr.vu.lt.  „Šlovės laboratorijos“ finalas vyks gegužės 23 d. Vilniaus universiteto Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre (MKIC), Saulėtekio al. 5, Vilnius.

Susitikimo akimirkos

VIDEO

Kontaktai

FameLab konkurso vadovė
Danguolė Kiznienė
danguole.kizniene@britishcouncil.lt
+370 682 11255

FameLab konkurso organizatoriai
Vilniaus universiteto
Informacijos ir ryšių su visuomene
skyrius
famelab2015@cr.vu.lt
+370 5 268 7001