Ko tikėtis iš „Šlovės laboratorijos“ finalo? Dalyvių prisistatymas

2015-05-22

„Šlovės laboratorijos“ finalas vyks gegužės 23 d., šeštadienį, 14 val. VU bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre (MKIC). E. Kurausko nuotr.

Šį šeštadienį vyksiančiame nacionaliniame mokslo komunikacijos konkurso „Šlovės laboratorija“ finale dalyvauja dvylika entuziastingų jaunųjų mokslininkų. Pasitelkdami įdomias, tačiau plačiajai visuomenei suprantamas alegorijas ir originalius palyginimus finalistai varžysis dėl galimybės atstovauti Lietuvai tarptautiniame „Šlovės laboratorijos“ („FameLab“) finale Jungtinėje Karalystėje. Kviečiame susipažinti su dalyviais ir jų mokslo kryptimis.

Gintarė Aukselytė, medicina

G. Aukselytė. E. Kurausko nuotr.

G. Aukselytė „Šlovės laboratorijoje“ tikisi susižavėjimu mokslu užkrėsti ir kitus. „Dažnai pamirštame mokslinių tyrimų prasmę. Tiek fizikos, tiek biomedicinos atradimai ar nauji sprendimai skirti pagerinti žmonių gyvenimą, pagelbėti giliau suvokti save ir visatą. Žmogus turi teisę kvestionuoti mokslą, klausti „Kas man iš to?“ – teigia ji.

Į finalą G. Aukselytė pateko papasakojusi apie muzikos poveikį organizmui. Sunku sutikti žmogų, niekada nevartojusio vaistų nuo galvos ar kito skausmo. „Didėjantis informacijos ir streso kiekis, įtemptas gyvenimo ritmas vis daugiau ir daugiau žmonių verčia vartoti migdomuosius, raminamuosius ar skausmą malšinančius preparatus. Muzika padeda išspręsti šias problemas, o  mokslas gali paaiškinti, kaip ši „magija“ veikia“, – savo temą pristato G. Aukselytė.

Dovydas Gricius, biomedicina

D. Gricius. G. Giedraitytės nuotr.

Į „Šlovės laboratoriją“ D. Gricius atėjo vildamasis iš mokslo komunikacijos ekspertų pasisemti patirties. Jis apgailestauja, kad Lietuvos universitetuose tam beveik neskiriama dėmesio. Žiūrovus jaunasis mokslininkas supažindins su neribotomis audinių inžinerijos galimybėmis.

D. Gricius įsitikinęs, kad dabartinė medicina pakankamai lengvai gydo įvairias bakterijų, virusų ir kitų mikroorganizmų sukeliamas infekcijas. Atrandamos įvairios vėžinių ligų gydymo terapijos. Tačiau, susidūrus su stipriais organų pažeidimais, atsitrenkiama į sieną. Kol kas vienintelis kelias – organų transplantacija, tačiau ji yra tik trumpalaikis sprendimas, nes transplantuotinų organų trūksta. „Audinių inžinerijos mokslas – organų stokos problemos sprendimas. Naudojant recipiento ląsteles, galima sukurti sužeisto organo kopiją. Jau dabar rasime žmonių, kuriems pakeista trachėja, šlapimo pūslė ar dalis odos, kraujagyslių. Kadangi visi šie organai pagaminti naudojant recipiento ląsteles, jie gerai prigyja, atlieka savo funkcijas, o atmetimo tikimybė labai menka“, – sako jis.

Jurgita  Ivanauskaitė, medicina

J. Ivanauskaitė. R. Mačiulytės nuotr.

J. Ivanauskaitė mano, kad apie mokslinius laimėjimus ir procesus žmonėms norisi išgirsti iš pirmų lūpų – mokslininkai visuomenėje turi autoritetą ir pakankamai žinių viešinti mokslo naujoves.„Šlovės laboratorijos“  finale mergina kalbės apie antibiotikų rezistentiškumą. Šią temą ji pasirinko dėl kelių priežasčių. „Didėjantis antibiotikų rezistentiškumas yra aktuali medicininė problema. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis,  įprastinių bakterijų (E. coli, K. pneumoniae, S. aureus) atsparumas antibiotikams sparčiai didėja. Pastarosios sukelia plaučių, šlapimo takų uždegimus, žaizdų infekcijas. Kita vertus, visuomenei trūksta žinių. Atlikdama praktiką ligoninėje, susidūriau su pacientais, kurie norėdavo vartoti antibiotikus, tikėdamiesi, kad jie padės“, – tvirtina J. Ivanauskaitė.

Elona Airolita Jankauskaitė, genetika

E. A. Jankauskaitė „Tadward photo“ nuotr.

Kelerius metus stebėjusi „Šlovės laboratorijos“ konkursus, šiais metais E. A. Jankauskaitė metė sau iššūkį ir nusprendė dalyvauti pati. Jos nuomone, svarbu, kad mokslininkas šviestų visuomenę. „Dažnai, pasakiusi, kad dirbu laboratorijoje, kurioje atliekami genetiniai tyrimai, susiduriu su nuomone, jog mes gaminame visokius kiborgus, nors toli gražu taip nėra“, – prisipažįsta  E. A. Jankauskaitė.

Ji pristatys mitochondrines ligas. „Man patinka maži dalykai, kurie turi reikšmės svarbiems procesams. Mitochondrijos ištyrinėtos gana gerai, tačiau atrandama vis naujų dalykų, įvairių sąsajų su vėžiniais susirgimais ir galimybių, kaip šias žinias pritaikyti praktikoje. Verta paminėti „trijų tėvų vaikus“. Ligų gydymui panaudojama donoro mitochondrijų DNR. Skamba lyg mokslinė fantastika, tačiau taip įmanoma išvengti susilaukti sergančio palikuonio“, – perspektyvą nubrėžia E. A. Jankauskaitė.

Ingrida Olendraitė, molekulinė biologija

I. Olendraitė. E. Kurausko nuotr.

I. Olendraitė konkurse dalyvauja ketindama bent truputį prisidėti prie platesnės gyvybės mokslų palaikymo „ekosistemos“. „Kadangi biotechnologinių tyrimų finansavimo poreikis vis didėja, visuomenė turi žinoti, kodėl tai daroma. Svarbu, kad tai suprastų visi: ne tik kaimynas iš gretimos laiptinės, bet ir politikas iš Ekonomikos komiteto“, – aiškina ji.

Atrankoje studentė žiūrovus supažindino su sintetine biologija ir „iGEM“ konkursu. „Labai norėčiau, kad kuo daugiau žmonių sužinotų apie pirmosios „Vilnius iGEM“ komandos startą. Paslėptai viliuosi, jog žmonės, supratę, kas iš tiesų yra genetiškai modifikuoti organizmai, nustos perdėtai jų bijoti“, – savo tikslą įvardija I. Olendraitė.

Dr.Mindaugas Pranaitis, fizika   

M. Pranaitis. E. Kurausko nuotr.

„Šiandien labai daug kalbama ir rašoma apie didėjantį energijos suvartojimą. Ieškoma būdų, kaip šį augantį poreikį patenkinti ir kaip tuo pačiu padaryti, kad energija būtų naudojama efektyviai ir kuo mažiau teršiant aplinką. Vienu iš variantų galėtų tapti efektyvus saulės energijos panaudojimas“, – sako dr. M. Pranaitis. Jo teigimu, turėtume mokytis iš gyvų organizmų, energijos pasigaminančių iš saulės energijos.

Mokslininkas siekia priminti, kad mokslas kasdienybę paverčia įdomesnę ir lengvesnę. „Dažnai pasitaiko, kad visuomenė bijo naujovių, nepasitiki ir nenori priimti to, apie ką nieko nežino. Todėl sudėtingų procesų ar reiškinių paaiškinimas leistų išvengti daugybės nesusipratimų“, – tiki dr. M. Pranaitis.

Dr. Ramūnas Skaudžius, chemija   

R. Skaudžius. J. Pilipavičiaus nuotr.

R. Skaudžiaus tema – „Europiu pakeistų granatų sintezė zolių-gelių metodu“. Šiuo pranešimu jis nori įrodyti, kad chemija – ne tik sprogimai. Po sudėtingais, greičiau neįprastais terminais, anot R. Skaudžiaus, slepiasi ganėtinai paprasti dalykai.„Labai norėčiau, kad po mano kalbos žmonės suprastų, jog chemija turi daug bendro su maisto ruoša. Žinoma, laboratorijoje reikalingas kur kas didesnis tikslumas, dirbama su kiek kitokiais „puodais“  bei brangesnėmis „orkaitėmis“. Tikiuosi, kad visa tai paskatins žmones atlikti vieną kitą eksperimentą savo namuose, pasidomėti, kas vyksta už jų virtuvės ribų esančiose mokslo laboratorijose“, – viliasi jis.

Asta Stapulionytė, genetika

A. Stapulionytė. E. Kurausko nuotr.

VU Gamtos mokslų fakulteto Botanikos ir genetikos katedros vyresnioji specialistė mokslo komunikacijos konkurse pasakos apie katedroje vykdomus genotoksiškumo tyrimus. „Gyvename aplinkoje, kurią patys veikiame ir kuri veikia mus, todėl svarbu žinoti, kokias pasekmes toji sąveika gali lemti. Žmogui visada labiausiai rūpėjo išlikti sveikam, taigi to ir siekiame – išaiškinti grėsmes, kurios gali atimti sveikatą“ – savo temos aktualumą apibūdina ji.Kodėl reikia populiarinti mokslą? Anot A. Stapulionytės, todėl, kad Lietuva ne tik deklaruotų, bet iš tikrųjų taptų biotechnologijų šalimi. „Net ir be aukso kasyklų, tačiau turėdami auksinius ir veiklius protus visi gyventume geriau“, – mano mokslininkė.

Karolis  Šablauskas, medicina

K. Šablauskas. Asmeninio albumo nuotr.

K. Šablausko pranešimo tema „Naujos kartos transplantacijos – mitochondrinių ligų gydymas“. „Žinoma, kad mitochondrijos turi vaidmenį Parkinsono, Alzheimerio ligų, šoninės amiotrofinės sklerozės (ligos, kuriai buvo rengiamas ledo kibiro iššūkis) patogenezėje. Šiose ląstelės struktūrose vykstančių procesų tyrimas svarbus įvairių ligų supratimui. Atrandamos ir naujos kartos gydymo galimybės, leidžiančios išvengti didelę naštą turinčių ir anksti išsivystančių mitochondrinių ligų“, – tyrimų svarbą aktualizuoja jis.

K. Šablausko nuomone, viešas kalbėjimas mokslinėmis temomis mažina mokslininkų ir visuomenės atskirtį. Jeigu sudėtingo proceso esmė paaiškinama suprantamai, reiškinys žmogui tampa artimesnis. Jis pradeda remti mokslininkų vykdomą veiklą. „Pradėjus diskutuoti tam tikra tema, atkreipiamas tiek valstybinio, tiek privataus sektoriaus dėmesys, investuojama į tyrimus, naujų technologijų diegimą“, – sako jis.

Ramunė Švaraitė, biomechanika

R. Švaraitė. E. Kurausko nuotr.

„Šlovės laboratorijoje“ R. Švaraitė dalyvauja tam, kad įrodytų, jog inžinerija irgi yra reikšminga mokslo dalis, turinti specifinę tyrimų kryptį. Konkurse ji pristatys sensorinius protezus ir jų įtaką žmonių gyvenimo kokybei.

„Biomechanikos tikslas – padėti susigrąžinti parastą mobilumą. Elementarūs fizikos dėsniai, veikiantys mašiną, veikia ir žmogų. Protezo veikimo principai, gamyba ir įsigijimas nėra savaiminiai dalykai. Negali jo tiesiog nusipirkti ortopedinių prekių parduotuvėje. Kai kuriuos protezus tikrai galima lyginti su juvelyriniais šedevrais“, – tvirtina R. Švaraitė.

Lukas Vasionis, biochemija

Lukas Vasionis. E. Kurausko nuotr.

„Šlovės laboratorijoje“ L. Vasionis pasakos apie genetiškai modifikuotus organizmus (GMO).  Studentas siekia tapti dėstytoju, todėl mano, kad save tam ruošti privalo nuo pirmųjų dienų universitete.

Pasak jo, dėl nekompetentingos geltonosios spaudos iškraipomų mokslinių faktų dalis visuomenės į mokslą reaguoja neadekvačiai. „Labai dažnai apie mokslo pasiekimus rašo žmonės, neturintys gamtos mokslų išsilavinimo. Apie GMO žiniasklaida, tirštindama spalvas, sukuria labai daug mitų. Visuomenė žino, kad GMO gali sukelti sutrikimus, bet neįsivaizduoja, jog sukurtos efektyvios apsisaugojimo priemonės. GMO jau gelbsti gyvybes ir ateityje jų išgelbės dar daugiau“, –  įsitikinęs L. Vasionis.

Konkurso finale taip pat dalyvauja Karolis Paškevičius.  

„Šlovės laboratorijos“ finalas vyks gegužės 23 d., šeštadienį, 14 val. VU bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre (MKIC). Kviečiame prisijungti!  

VIDEO

Kontaktai

FameLab konkurso vadovė
Danguolė Kiznienė
danguole.kizniene@britishcouncil.lt
+370 682 11255

FameLab konkurso organizatoriai
Vilniaus universiteto
Informacijos ir ryšių su visuomene
skyrius
famelab2015@cr.vu.lt
+370 5 268 7001