Apie „Šlovės laboratoriją“ – dalyvių lūpomis

2015-04-20

E. Kurausko nuotrauka

Registracija į mokslo populiarinimo konkursą „Šlovės laboratorija“ jau beveik finišo tiesiojoje. Ta proga kalbiname pernai šiame konkurse dalyvavusius skirtingų universitetų atstovus, kad pasidalytų mintimis ir įspūdžiais apie konkurso naudą, mokslo populiarinimo svarbą.

Geras būdas populiarinti mokslą

Gydytoja otorinolaringologė Alina Kuzminienė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikos doktorantė, sako, kad jai labai patiko šio konkurso idėja: „Manau, kad dėl mokslo ir žinių žmogus įgyja galimybę rinktis. Na, o jeigu dar mokslas lydimas aistros ir užsidegimo, tai gali būti puikus ir įkvepiantis pavyzdys. Pati turiu du vaikučius ir labai noriu, kad jų aplinkoje būtų kuo daugiau motyvuojančių  pavyzdžių.“Alina Kuzminienė. Nuotrauka iš asm. archyvo

VGTU absolventas ir VU biochemijos magistrantas Gediminas Drabavičius jau seniai norėjo užpildyti dalyvio anketą, bet vis nesiryžo manydamas, kad neturi pakankamai oratorinių įgūdžių. Tačiau noras populiarinti mokslą paėmė viršų: „Galiausiai reikia kaip nors populiarinti mokslą, ir norėjau prie to prisidėti, bet nežinojau geresnio būdo. „Šlovės laboratorija“ yra geras būdas žengti pirmuosius žingsnius šia kryptimi.“

VU biofizikos magistro, fizikos, biochemijos ir anglų filologijos bakalauro Dariaus Miliausko teigimu, šis konkursas privertė pasukti galvą, kaip būtų galima išradingiau ir kūrybingiau pakalbėti apie mokslą, kokias papildomas retorines priemones pasitelkti publikai sužavėti.

Mokymai – neįkainojama patirtis

Darius Miliauskas. Nuotrauka iš asm. archyvoKalbinti pašnekovai džiaugėsi prieš „Šlovės laboratorijos“ finalą surengtais mokymais, kurie tapo neįkainojama patirtimi. „Kadangi tenka ir toliau skaityti pranešimus tiek mokslinėje, tiek profesinėje erdvėje, patirtis, įgyta konkurse ir per mokymus, neabejotinai praverčia“, – tvirtina A. Kuzminienė. Ji taip pat sutiko bendraminčių, su kuriais bendrauja iki šiol, sužinojo apie kolegų mokslinius darbus. G. Drabavičiaus nuomone, šis konkursas leido išbandyti save daug didesnėje scenoje nei įprasta. „Mokymai leido pasisemti idėjų ir patirties iš profesionalų. Bet didžiausią naudą davė galimybė savo idėjomis, aistra mokslui ir gamtai pasidalyti su tokia plačia auditorija“, – neslėpė G. Drabavičius. Konkurse patirti įspūdžiai jam išliks jei ir ne visam gyvenimui, tai ilgam.

Ar buvę dalyviai ragintų kitus išdrįsti mesti sau iššūkį ir dalyvauti „Šlovės laboratorijoje“? Jų atsakymas vienareikšmiškas – be abejonės. D. Miliausko manymu, tai puiki proga atsikratyti viešo kalbėjimo baimės ar apskritai baimės kalbėti: „Gatvėje pastebiu daug užsidariusių asmenybių, o viešas kalbėjimas kai kuriuos gąsdina labiau negu 3D siaubo filmai, jau neminint kalbėjimo apie mokslą.“

A. Kuzminienė tiki, kad dėl tokių konkursų taps madinga žinomų žurnalų puslapiams pozuoti pasipuošus ne tik dizainerių drabužiais, bet ir intelektu švytinčiomis akimis. „Kitus raginčiau dalyvauti tokiu atveju, jeigu jaučia aistrą mokslui ir nežino, kaip ja pasidalyti. O jeigu žino, „Šlovės laboratorija“ leistų tai padaryti su daugeliu žmonių iškart. Šis konkursas leidžia įgyti kalbėjimo prieš auditoriją patirties. Nuo tada, kai pakalbėjau prieš pilną salę žiūrovų ir televizijos kameras, kinkos nebedreba prieš jokią viešąją kalbą“, – šypteli G. Drabavičius.

Mokslo populiarinimą reikėtų skatinti nuo mažens

Paklausti, kaip reikėtų populiarinti mokslą, pašnekovai pateikia skirtingus atsakymus. A. Kuzminienė mano, kad mokslo populiarinimo idėja turėtų gyvuoti jau darželiuose ir mokyklose. G. Drabavičius įsitikinęs, kad mokslininkai turi išmokti gerai ir suprantamai rašyti, nes jie tai darys visą savo karjerą. VU biochemijos magistrantas pateikia tokias mokslo populiarintojų pavardes: Richard Dawkins, Carl Sagan, Neil Degrasse Tyson, Michio Kaku.Gediminas Drabavičius. Nuotrauka iš asm. archyvo

„Svarbu su mokslu supažindinti vaikus ir paauglius. Net jeigu jie ir nepasirinktų mokslininko karjeros, manau, kad jų gyvenimas neapsakomai praturtėtų dėl to, kad į pasaulį ir gamtą galėtų pažvelgti gilesniu žvilgsniu. Mokslinė ir technologinė edukacija yra bene svarbiausias dalykas, kurio trūksta šiuolaikiniame pasaulyje“, – įsitikinęs G. Drabavičius. Štai D. Miliauskas mano, kad mokslo dirbtinai populiarinti nereikia: „Mokslo pasiekimai kaip asmenukės patys populiarina save. Mokslas – tai žaidimas, kurio žaislai brangiai kainuoja, o taisykles reikia sugalvoti pačiam.“

VIDEO

Kontaktai

FameLab konkurso vadovė
Danguolė Kiznienė
danguole.kizniene@britishcouncil.lt
+370 682 11255

FameLab konkurso organizatoriai
Vilniaus universiteto
Informacijos ir ryšių su visuomene
skyrius
famelab2015@cr.vu.lt
+370 5 268 7001